- šustelti
- šùstelti, -ia (-i Ssk), -ėjo žr. 2 šustelėti 1: Arklys tik šùstelėjo į šoną, ir aš atsidūriau ant žemės Ssk. Kiškis iš po krūmo šùstelė[jo] Grv. | prk.: Lėktuvas blaškėsi į visas puses: šoka aukštyn, krypsta žemyn, šustelia šonan rš. ║ prk. smarkiai paūgėti: Tik pavasarį mede žolė šùstelia Grv.
Dictionary of the Lithuanian Language.